Antroji karta kaime netoli Druskininkų
Mama rašo:
„Gal Kazimieras turėjo ir daugiau vaikų, bet tėtė pasakojo, kad jo senelis buvo Jonas. Jonas buvo vedęs Barborą. Jie, kiek žinau, turėjo šešis vaikus. Jų vaikai: Elena, Petras, Vincas, Salomėja, Ona ir Pranas.“
Šioje citatoje jau atsiranda visa šeima: tėvas, motina ir šeši vaikai ir yra svarbiausias šios kartos liudijimas.
Jonas ir Barbora gyveno viename Dzūkijos kaime netoli Druskininkų. Jų gyvenimas buvo susijęs su žeme ir netoliese buvusiu dvaru. Žemės nebuvo daug, todėl kasdienybė priklausė nuo darbo: gyvulių, laukų, sėjos, derliaus, pašaro ir duonos iki kito derliaus.
Apie Jono ir Barboros ūkį mama nerašo, bet galima suprasti, kad jie nebuvo pasiturintys ūkininkai. Greičiau buvo mažai žemės turėję žmonės. Tokius kaime vadindavo smulkiasnapiais.
Šis žodis šiandien skamba neįprastai, bet iš jo galima suprasti, kaip tokie žmonės gyveno. Smulkiasnapis nebuvo didelis gaspadorius. Mažai žemės turinčiam žmogui reikėjo skaičiuoti grūdus, pašarą, duoną ir viską, ko šeimai turėjo užtekti iki kito derliaus.
Mažai žemės turinčiai šeimai išgyventi buvo sunku. Todėl darbo tekdavo ieškoti ir dvare.
Elena, Petras, Vincas, Salomėja, Ona ir Pranas. Šeši vaikai, šeši skirtingi gyvenimai. Apie vienus išliko daugiau pasakojimų, apie kitus mažiau. Šiame skyriuje jie dar yra viena šeima — Jono ir Barboros vaikai.
Toliau pasakojimas bus apie Vincą.
