Jei gyvenime buvo karas, tremtis ar emigracija, istorija turi aiškią seką su datomis, vietomis ir sprendimais, todėl lengviau suprasti, nuo ko pradėti. Daug sunkiau parašyti apie žmogų, kuris visą gyvenimą praleido viename kaime, dirbo, augino vaikus ir retai kur išvykdavo, nes tada atrodo, kad nėra apie ką rašyti. Dažniausiai trūksta ne medžiagos, o supratimo, ką ji pasakoja apie žmogų.
Šeimoje gali būti nuotraukų, sąsiuvinių, atvirukų, pažymėjimų ir laiškų, kurie atskirai atrodo paprasti: nuotraukoje šeima prie namo, dokumente – darbovietė, sąsiuvinyje – receptai, o artimieji prisimena, kad buvo darbštus ir ramus. Iš tokių faktų dar nesusidaro pasakojimas, nes gimimo vieta, mokykla ir santuokos data yra reikalingos, bet iš jų nesuprasime, koks žmogus buvo.
Daug pasako ne vienas įvykis, o kartota kasdienybė. Žmogus kiekvieną rytą keldavosi ir kelis kilometrus eidavo į darbą, ir viena tokia diena atrodo neišskirtinė, bet trisdešimt metų taip nugyventas gyvenimas jau pasako apie pareigą ir šeimos tvarką. Svarbi ir profesija, nes nepakanka pavadinimo – daugiau pasako darbo diena, bendradarbiai ir vieta šeimos gyvenime.
Panašiai su namais. Sakinys „augino vaikus ir rūpinosi namais” beveik nieko neatskleidžia, nes vienoje šeimoje tai reiškė ūkį ir didelę šeimą, o kitoje – darbą mieste, ligoto priežiūrą ir taupymą būstui. Artimieji apibūdina tais pačiais žodžiais – geras, darbštus – ir tai nuoširdu, bet bendra, todėl aiškiau pasako poelgiai ir kasdieniai darbai.
Į knygą negalima sudėti visko, kas išliko, nes vieni prisiminimai kartojasi, kiti svarbūs tik vienam, o viską surašius žmogus liks neaiškus. Svarbu suprasti, kas turėjo didžiausią reikšmę: gal visą šeimą išlaikė iš vieno amato, gal vienas užaugino vaikus, gal kukliai gyveno, bet vaikus išleido į mokslus. Tokių dalykų nenusakysi viena data, jų svarba paaiškėja tik peržvelgus visą gyvenimą.
Ramus gyvenimas taip pat gali būti įdomus, jo nereikia gražinti, tik tiksliai parodyti, kaip žmogus gyveno ir kokią vietą užėmė šeimoje. Paprastas gyvenimas nėra per menkas knygai, tik medžiaga turi būti sudėta taip, kad matytųsi ne tik įvykiai, bet ir pats žmogus.
