Mamos metraštyje skaitau: „Tais laikais apie 1911–1912 metus daug kas važiavo į Ameriką ant uždarbių. Tai išvažiavo ir senelis Vincas. Lietuvoje liko žmona Agota ir du vaikai Mykolas ir Juozas.“
XX amžiaus pradžioje iš Lietuvos kaimų daug vyrų traukė uždarbiauti į Ameriką. Vieniems trūko žemės, kiti neišlaikė šeimos iš dvaro darbų. Tikėjosi užsidirbti ir grįžti arba vėliau pasiimti šeimą.
Kodėl išvykti nusprendė Vincas, mama plačiau nepaaiškino. Užrašuose tik viena priežastis: išvažiavo uždarbiauti.
Mykolas buvo gimęs 1909 metais, Juozas dar jaunesnis. Abu per maži suprasti, ką reiškia tėvo išvykimas už Atlanto. Agota su vaikais liko dvare, kur iki tol gyveno ir dirbo.
Mamos metraštyje rašoma: „Kiek Amerikoj pabuvęs Vincas užsidirbo pinigų ir norėjo pasiimti žmoną Agotą su vaikais. Jis išpirko bilietus ir dokumentus, kad šeima galėtų atvažiuoti. Tais laikais dokumentai buvo vadinami šipkartės.“
Šipkortėmis žmonės vadino laivo bilietus ir su kelione susijusius dokumentus. Vincas pats grįžo pasiimti šeimos. Po kelerių metų buvimo atskirai šeima vėl susitiko.
Reikėjo palikti dvarą, susidėti daiktus ir su dviem mažais vaikais leistis į ilgą kelionę. Mamos pasakojime ši kelionė siejama su Odesa. Metraštyje šis miestas paminėtas aiškiai, todėl ir ištraukoje palieku jį tokį, koks išliko šeimos pasakojime.
Suplanuota kelionė netrukus pasisuko visai kitaip. Apie tai – kitoje ištraukoje.
Viešinamame tekste vardai ir kai kurios vietovės pakeisti, saugant šeimos privatumą.
