Šeimos archyve kartais galima rasti datą, nuo kurios žmogaus gyvenimas tęsiasi jau kitoje šalyje. Išvykimas galėjo būti planuotas arba nulemtas aplinkybių, trukti kelerius metus ar tapti nuolatiniu. Nuo tos dienos keitėsi ne tik išvykusiojo kasdienybė. Ryšį su namuose likusiais artimaisiais teko palaikyti per atstumą, o susitikti pavykdavo rečiau. Apie žmogaus gyvenimą iki išvykimo išlieka dokumentų, nuotraukų ir artimųjų prisiminimų. Vėlesniuose dokumentuose, nuotraukose ir artimųjų prisiminimuose atsiranda kita šalis, naujos gyvenamosios vietos, darbai ir pasikeitęs šeimos gyvenimas. Išlikusių šaltinių pobūdis priklauso nuo konkrečios istorijos, todėl vienose šeimose jų gausu, kitose yra išlikusios tik kelios nuotraukos ar pavieniai dokumentai.
Atskirai peržiūrint dokumentus, nuotraukas ir kitą išlikusią medžiagą gali atrodyti, kad jie pasakoja skirtingas istorijas. Vienoje medžiagoje matyti ankstesni namai ir pažįstamos vietos, kitoje matyti jau kitokia žmogaus kasdienybė. Ryšys tarp šių laikotarpių paaiškėja tik kartu peržiūrėjus abiejose šalyse išlikusius dokumentus, nuotraukas ir prisiminimus.
Žmogaus kelias iš vienos šalies į kitą galėjo driektis per kelias valstybes. Mokslo istoriko Ramūno Kondrato šeimos istorija rodo, kiek daug galėjo nutikti tarp išvykimo iš Lietuvos ir įsikūrimo naujoje šalyje. Jo tėvai 1944 metais pasitraukė iš Lietuvos, pirmiausia apsistojo Austrijoje, vėliau persikėlė į pietų Vokietiją, o atsiradus galimybei išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Šioje istorijoje svarbi ne tik išvykimo ir galutinio įsikūrimo data. Tarp jų buvo keleri gyvenimo metai kitose vietose, darbas ir pasirengimas išvykti į Ameriką. Apie tokį laikotarpį gali pasakoti pasai, darbo pažymėjimai, leidimai, sveikatos patikrinimo ir vakcinacijos dokumentai ar išvykimui reikalingi dokumentai.
Vien sudėti medžiagą pagal datas nepakanka. Reikia nustatyti, kur ir kada darytos nuotraukos, išsiaiškinti, kas jose užfiksuota, patikrinti dokumentuose nurodytus faktus ir suprasti, kaip vienas gyvenimo etapas siejasi su kitu. Tokia peržiūra padeda paaiškinti persikėlimus, darbo ar šeimos aplinkybes ir tai, kaip buvo palaikomas ryšys su Lietuvoje likusiais artimaisiais.
Persikėlus į kitą šalį keičiasi ir tai, kokie dokumentai, laiškai bei nuotraukos išlieka šeimoje. Tai gerai matyti Martinkų šeimos fonde, saugomame Pasaulio lietuvių archyve. Jame yra Jungtinėse Amerikos Valstijose sukauptų mokymosi, darbo, finansinių dokumentų ir nuotraukų, o greta – ilgus metus Klemui ir Stasei Martinkams iš Lietuvos siųsti artimųjų laiškai. Seniausi aprašyme nurodyti laiškai siekia 1957 metus, jų buvo siunčiama ir vėlesniais dešimtmečiais. Viena dalis pasakoja apie šeimos gyvenimą Amerikoje, o laiškai iš Lietuvos rodo ryšį su ten likusiais žmonėmis. Sujungus šias dalis matyti ne dvi atskiros istorijos, o tuo pačiu metu skirtingose šalyse besitęsęs šeimos gyvenimas.
Šeimos knygoje laikotarpio iki išvykimo ir vėlesnių metų kitoje šalyje nereikėtų atskirti į dvi nesusijusias istorijas. Pasikeitė gyvenamoji vieta, kasdienybė ir daugelis gyvenimo aplinkybių, bet tai buvo to paties žmogaus istorija. Dokumentus, nuotraukas, laiškus ir prisiminimus sujungus į vieną pasakojimą, ją galima papasakoti nuosekliai nuo išvykimo iki įsikūrimo naujoje vietoje.
Šaltiniai
Lietuvos nacionalinis muziejus, „Karas ir priverstinė emigracija: istorinė perspektyva, šiandienos realybė ir vienos šeimos istorija“, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2022 m. liepos 7 d.
„Martinkų šeimos fondas“, Lietuvių diasporos dokumentai pasaulyje, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.
