Protėvių paieška dažniausiai prasideda ne archyve, o namuose. Lietuvos archyvuose sukaupta daug genealoginės medžiagos, bet ji išsklaidyta po skirtingas įstaigas. Prieš vykstant į archyvą verta surinkti tai, kas jau žinoma šeimoje. Tėvų ir senelių atsiminimai, gimimo ar santuokos liudijimai, laiškai, nuotraukų užrašai ir net kapinių paminklai gali padėti nustatyti tikslų žmogaus vardą, pavardę, gimimo vietą ar parapiją. Kuo daugiau tokių duomenų surenkama iš anksto, tuo lengviau tarp daugybės panašių įrašų atsirinkti tinkamą.
Surinkus šeimoje išlikusią informaciją galima pradėti ieškoti dokumentų archyvuose. Didžioji dalis genealoginės medžiagos saugoma Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniuje. Jame yra įvairių religinių konfesijų gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties metrikų knygų, parapijiečių sąrašų, bajorystės patvirtinimo aktų, bajorų šeimų sąrašų, dvarų inventorių, revizinių sąrašų ir civilinės registracijos dokumentų.
Tarpukario Lietuvos valstybės įstaigų dokumentai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve. Jame yra ministerijų, departamentų, savivaldybių, mokslo ir švietimo įstaigų bei kitų institucijų fondų, kuriuose galima ieškoti žinių apie konkretų žmogų. Archyve taip pat saugomi Klaipėdos krašto įstaigų dokumentai. Jeigu giminės istorijoje buvo tremčių, kalinimų, persekiojimų ar kitų sovietmečio represijų, dokumentų reikėtų ieškoti Lietuvos ypatingajame archyve. Jame saugomos politiniais motyvais teistų žmonių baudžiamosios bylos, ištremtų asmenų sąrašai, tremties bylos ir kita su sovietinėmis represijomis susijusi medžiaga.
Iki 1940 metų didžiojoje Lietuvos dalyje gimimo, santuokos ir mirties metrikas tvarkė religinės bendruomenės. Klaipėdos krašte situacija buvo kitokia. Čia jau XIX amžiaus pabaigoje veikė civilinės būklės aktų registravimo įstaigos, vadintos „Standesamt“, registravusios gimimus, santuokas ir mirtis. EAIS saugomo Klaipėdos krašto civilinės būklės aktų valdybos fondo dokumentai apima laikotarpį nuo 1873 metų pabaigos iki 1943 metų. Bažnytinės metrikų knygos ir civilinės būklės aktai yra skirtingos dokumentų grupės, todėl ieškant Klaipėdos krašto gyventojų verta tikrinti abi.
Be krikšto, santuokos ir mirties knygų, katalikų parapijose buvo sudaromi ir parapijiečių sąrašai, vadinami „Status Animarum“. Juose galima rasti vienuose namuose gyvenusią šeimą, jos narių amžių ir tarpusavio ryšius. Genealoginę paiešką dažnai naudinga pradėti nuo santuokos įrašo. Jame gali būti nurodyti abiejų sutuoktinių tėvai, gyvenamoji vieta, amžius arba kilmės parapija. Šios žinios padeda nustatyti apytikslius jaunavedžių gimimo metus ir toliau ieškoti jų krikšto ar gimimo įrašų.
Pradėjus naršyti senus dokumentus verta žinoti ir apie dažniausius keblumus. Kuo senesnis įrašas, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus parašytas kita kalba. Lietuvos bažnyčių metrikų knygose, priklausomai nuo laikotarpio, vietovės ir konfesijos, galima rasti įrašų lotynų, lenkų, rusų, lietuvių ir kitomis kalbomis. Skiriasi ir rašysena, pavardžių forma bei vietovardžių užrašymas. To paties žmogaus pavardė skirtinguose dokumentuose gali būti užrašyta nevienodai.
Kita kliūtis yra tiksliai nustatyti, ar rastas įrašas priklauso ieškomam žmogui. Tame pačiame kaime ar parapijoje galėjo gyventi keli vienodą vardą ir pavardę turintys žmonės, kartais priklausę skirtingoms tos pačios giminės šakoms. Todėl reikia lyginti tėvų vardus, gyvenamąją vietą, amžių, sutuoktinį, liudytojus ir kitus dokumente pateiktus duomenis. Kreipiantis į archyvą verta nurodyti kuo tikslesnę vietą, apytikslę datą ir žinomus šeimos ryšius. Be šių duomenų lengva palaikyti kaimyno protėvį savuoju. Ieškant protėvių verta tikrinti ne tik gimimo, santuokos ir mirties metrikas. Naudingų žinių gali suteikti gyventojų surašymai, parapijiečių ir dvarų gyventojų sąrašai, reviziniai sąrašai, pasų, karinės tarnybos, mokyklų, emigracijos ir turto dokumentai, taip pat senoji spauda bei nekrologai.
Dalis genealoginės medžiagos jau prieinama internete. Suskaitmenintų metrikų knygų ir kitų Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentų galima ieškoti portaluose „ePaveldas“ ir EAIS. „FamilySearch“ galima rasti Lietuvos bažnytinių metrikų ir kitų genealoginių dokumentų kopijų. Savanorių sudarytų rodyklių ir metrikų kopijų galima rasti svetainėse „Genmetrika“ ir „Metrikai.lt“. Naudingos gali būti ir mokamos arba dalį paslaugų nemokamai siūlančios tarptautinės platformos „MyHeritage“, „Ancestry“ ir „Geneanet“. Jose galima ieškoti istorinių dokumentų, gyventojų surašymų, emigracijos duomenų ir kitų vartotojų sudarytų giminės medžių. Tokius medžius reikia vertinti kaip galimą paieškos kryptį, o juose rastą informaciją patikrinti pagal originalius dokumentus.
Genealoginis tyrimas retai apsiriboja vienos pavardės įrašymu į paieškos lauką. Reikia nustatyti parapiją, atsirinkti tinkamas knygas, perskaityti senus dokumentus ir patikrinti, ar rastas žmogus tikrai priklauso ieškomai šeimai. Savarankiška paieška gali būti įdomi, bet pasiekus aklavietę verta kreiptis į archyvą arba profesionalų genealogą, turintį darbo su senaisiais dokumentais patirties.
Šaltiniai
Lietuvos valstybės istorijos archyvas, „Genealoginė paieška“, Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, „Saugome“, Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
Lietuvos ypatingasis archyvas, „Saugome“, Lietuvos ypatingasis archyvas.
„Klaipėdos krašto civilinės būklės aktų valdyba“, Elektroninio archyvo informacinė sistema (EAIS).
