2021 metais laikraštis „Kupiškėnų mintys“ kalbino Janiną Ulevičienę, gimusią ir užaugusią Elniškių kaime netoli Kupiškio, o šiandien gyvenančią gretimoje Alizavoje. Moteris iki šiol atsimena, kur stovėjo kaimo sodybos ir kas jose gyveno, nors daugelio jų seniai nebėra. Didžiąją jų dalį sunaikino sovietmečio melioracija. 1962 metais ištekėjusi Janina su vyru apsigyveno pas savo tėvus, toje pačioje Elniškių sodyboje, kurioje ji pati buvo užaugusi. Šeima jau ruošėsi namą perstatyti, bet visi planai žlugo: prasidėjus melioracijai teko kraustytis į Alizavą kartu su tėvais. Senąjį namą tuomet išardė ir persivežė į naują vietą, o buvusios sodybos vietoje liko laukas.
Janina prisiminė ir savo tėviškę. Sodyboje buvo dvigubas namas ir dvigubas tvartas: vienoje dalyje gyveno jos tėvai, kitoje po vestuvių kūrėsi ji su vyru. Palei kelią stovėjo jos tėvo kalvė, o aikštelėje prie kalvės kaimo jaunimas rengdavo gegužines. Prieš šokius aikštelę išpuošdavo berželiais ir atsinešdavo suolų.
Iš atminties vardijo, kas kur Elniškiuose gyveno. Važiuojant nuo Viežgų pusės buvo Kairių sodyba, toliau buvo gausios Einorių šeimos namai. Sribikės namuose vėliau apsigyveno Matuliai. Radinaitė garsėjo kaip gera siuvėja, o jos tėvas, kaimo kerdžius, pūtęs ragą sušaukdavo gyvulius iš ganyklos. Toliau stovėjo Marcinkevičių, Pakšių, Liauškų, Griciūnų, Varnių ir kitų šeimų sodybos. Janina iš atminties vieną po kitos vardijo buvusias kaimo sodybas ir jų gyventojus. Skaudžiausiai atmintyje, pasak jos, įsirėžė raunamos gražiausios obelys ir su žeme sulygintos sodybos.
Toks pasakojimas išsaugo tai, ko dokumentuose dažniausiai nebūna: kas šalia gyveno, kuo žmonės vertėsi, kur rinkdavosi jaunimas, kaip atrodė kasdienis kaimo gyvenimas. Kartu kyla klausimas, kiek dar būtų galima sužinoti apie sodybą, kurios jau nebėra. Tuo metu dar vaikais buvę žmonės šiandien gali parodyti vietą, kur stovėjo jų namas, kur buvo kiemas ar ėjo kelias. Praėjus keliems dešimtmečiams sodybos vieta vis dar išlieka atmintyje, nors pačių pastatų seniai nebėra.
Tokius prisiminimus gali papildyti melioracijos metais sudaryti dokumentai. Nukeliamos sodybos buvo įvertinamos, kad jų savininkams būtų sumokėta kompensacija. Išlikęs 1979 metų sodybos pastatų įkainojimo aktas parodo, kiek daug informacijos galėjo būti užrašyta apie vieną sodybą. Jame atskirai surašyti gyvenamasis namas, veranda, priemenė, šulinys, bulvinė, rūkinė, klėtis, vištininkas, malkinė, išvietė, tvartas, daržinės, garažas, tvoros ir kiti statiniai. Prie jų buvo nurodomi statybos metai, sienų ir stogo medžiagos, pastatų ilgis, plotis ir aukštis, nusidėvėjimas bei apskaičiuota vertė. Atskiru aktu buvo įvertintas ir tos pačios sodybos sodas. Jame surašyti vaismedžiai ir vaiskrūmiai, jų kiekis bei amžius. Tokie dokumentai šiandien gali padėti sužinoti ne tik tai, kokie pastatai stovėjo sodyboje, bet ir kokio dydžio jie buvo, iš ko pastatyti, kiek sode augo vaismedžių ir uogakrūmių.
Sodybos vietą kartais galima rasti ir to meto melioracijos ar žemėtvarkos planuose. Juose buvo žymimos sodybos, keliai, grioviai, laukai ir kita teritorijos informacija. Tokie planai nebuvo įkainojimo akto dalis, bet kartu su išlikusiais dokumentais gali padėti nustatyti, kur stovėjo sodyba ir kaip atrodė jos aplinka. Žmogaus pasakojimas ar sena nuotrauka papildo dokumente užfiksuotus duomenis. Dokumente gali būti surašyta, kiek sodyboje buvo pastatų ar vaismedžių, o iš prisiminimų sužinome, kas tuose pastatuose gyveno, kur rinkdavosi žmonės, kaip buvo naudojamas kiemas ar kodėl po kelių dešimtmečių vis dar prisimenamas išrautas sodas. Vien dokumento arba vien prisiminimo neužtektų suprasti, kokia buvo ši sodyba, o kartu jie papildo vienas kitą.
Elniškiuose šiandien liko tik laukas ten, kur kadaise stovėjo Janinos tėviškė. Jos pasakojimas parodo, kiek galima išsaugoti net tada, kai patys pastatai seniai dingę: kas kur gyveno, ką žmonės augino, ko labiausiai gailisi netekę. Išlikę dokumentai gali papildyti tai, ko po daugelio metų jau niekas tiksliai neprisimena. Prisiminimai ir dokumentai kartu padeda geriau suprasti ne tik kaimo, bet ir jame gyvenusių šeimų istoriją.
Šaltiniai
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, „Elniškių dabartis ir istorijos nuotrupos“, Kupiškėnų mintys, 2021 m. vasario 25 d.
Filomena Kavoliutė, „Trys didžiosios kraštovaizdžio kaitos Sintautų krašte“, Lietuvos lokaliniai tyrimai. Lietuvos valsčiai. Sintautai, 2013.
