Pirmoji giminės karta sename Dzūkijos kaime prie Nemuno
Mamos metraštyje – vos viena eilutė:
„Mūsų giminė kilusi iš seno Dzūkijos kaimo prie Nemuno.“
Knygoje viena eilutė tampa skyriumi.
Rengiant knygą ši eilutė tapo pirmojo skyriaus pradžia. Iš pradžių sakinys atrodė trumpas ir paprastas. Vėliau paaiškėjo, kad jis nurodo vietą, kurioje reikia ieškoti pirmųjų žinomų šeimos vardų ir seniausių pasakojimų.
Mama rašo:
„Man buvo labai įdomu, kas buvo jo seneliai ir proseneliai. Jis sakydavo, kad mūsų giminė kilusi iš seno Dzūkijos kaimo prie Nemuno. Prosenelis buvo Kazimieras, jis buvo vedęs Uršulę.“
Apie Kazimierą ir Uršulę šiandien žinoma nedaug. Nežinome, kokiame name jie gyveno, kiek žemės turėjo, kokius darbus dirbo ir kaip atrodė jų kasdienybė. Žinomi tik jų vardai ir vieta, nuo kurios prasideda šis giminės pasakojimas.
Su šia vietove susijusi sena istorija apie brastą per Nemuną. Senelis Mykolas ją yra pasakojęs tautosakos rinkėjui. Nusekus upei, žmonės žinodavo vietą, kuria buvo galima pasiekti kitą krantą. Brasta jungė abipus Nemuno įsikūrusius kaimus ir buvo naudojama vietos gyventojų kelionėms.
Šeimoje buvo pasakojama, kad Kazimieras į šį kraštą galėjo ateiti iš kitos Nemuno pusės.
Carinės Rusijos laikais jauniems vyrams grėsė ilga tarnyba kariuomenėje. Rekrūtų prievolė galėjo ilgiems metams atplėšti jauną vyrą nuo namų ir artimųjų. Galbūt Kazimiero kelionė per Nemuną buvo susijusi su noru išvengti tarnybos ir pradėti gyvenimą naujoje vietoje.
Senas Dzūkijos kaimas prie Nemuno svarbus ir dėl dar vieno giminės istorijos epizodo. XIX amžiuje vietos bažnyčioje kurį laiką vargonavo Konstantinas Čiurlionis, būsimojo dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas.
Kazimieras ir Uršulė tuo metu galėjo jį matyti. Gal per sekmadienio mišias, gal per šventes, gal tiesiog kaime, kur žmonės vieni kitus pažinojo bent iš matymo.
Čiurlionių pavardė šiame metraštyje dar sugrįš.
Kazimieras ir Uršulė yra pirmoji žinoma mūsų giminės karta.
Toliau pasakojimas bus apie antrąją giminės kartą.
