Rugsėjo 4 d. Šiandien tėtis parnešė žiurkėną. Jis mažas, rusvas ir labai ramus. Mama pasakė, kad narvelį turėsiu valyti pati. Pasakiau, kad žiurkėnai beveik nešiukšlina.
Rugsėjo 6 d. Pavadinau jį Pūku. Norėjau parodyti, kaip jis moka sėdėti ant delno, bet Pūkas nubėgo man rankove ir išlindo prie kaklo. Mama pradėjo šaukti, nors jis tik norėjo pasižiūrėti.
Rugsėjo 9 d. Vakare pastebėjau, kad narvelio durelės praviros. Pūko niekur nebuvo. Ieškojome po lova, už spintelės ir virtuvėje prie bulvių maišo. Tėtis pasakė, kad žiurkėnas pats sugrįš, kai išalks. Mama pasakė, kad jis tikriausiai jau graužia laidus.
Rugsėjo 10 d. Naktį spintoje kažkas krebždėjo. Mama pažadino tėtį, o tėtis pasakė, kad čia namas traška. Ryte viename bate radome saulėgrąžų lukštų, o tarp megztinių miegojo Pūkas. Jis atrodė labai patenkintas.
Rugsėjo 13 d. Palikau ant stalo matematikos sąsiuvinį. Pūkas nugraužė vieną kampą ir pusę namų darbų. Mokytojai pasakiau tiesą, bet ji nepatikėjo. Sakė, kad paprastai sąsiuvinius sugraužia šunys. Pažadėjau kitą kartą atsinešti žiurkėną kaip įrodymą.
Rugsėjo 15 d. Mama nupirko narveliui naują užraktą. Dabar Pūkas nebegali pabėgti. Man jo truputį gaila, nes spintoje jam labai patiko.
Rugsėjo 18 d. Pūkas šiandien visą dieną miegojo. Mama pasakė, kad pagaliau namuose ramu. Aš jai priminiau, kad nuo pat pradžių sakiau: jis labai ramus.
